Meditacija ir mintys
Medituodami pastebime, kad panyrame giliai į save, bet kažkas mus išblaško. Mums trukdo įspūdžiai, mintys ir taip giliai nebenugrimztame. Nuolat medituodami pamatysime, kad kinta visa mūsų esybė – meditacija toks procesas.
Į meditaciją panyrame, tada, kai mintys nutyla. Jos kyla pačiais įvairiausiais būdais ir įtraukia mus į savo verpetą. Ar atpažįstate jas: troškimus, siekius, lūkesčius, abejones, nemalonius prisiminimus, karštligiškumą, rūpesčius, nerimą?
Rūpesčiai ir nerimas
Nerimaujate ir turėdami, ir neturėdami tai, ko trokštate. Pavyzdžiui, jus nerimaujate, galbūt net bijote, jeigu turite daug pinigų. Jus apima rūpestis galvojant, ką su tais pinigais daryti, ar juos reikėtų investuoti?
Juos investavę, rūpinatės ar gausite pelno, ar turėsite nuostolių arba baiminatės dėl akcijų rinkos svyravimo. Jeigu pinigų neturite, jūs taip pat sielojatės.
∴ Laisvė – tai būsena, kai nebesirūpinate turėdami ir netgi neturėdami.
Prisiminkite tuos momentus, kai dėl kažko labai rūpinotės. Pavyzdžiui, kokią nors dieną prieš penkerius metus, kai nerimavote ir klausėte savęs:
· Ar gausiu darbą?
· Ar pasveiksiu?
· Ar mane pažemins per pamoką, kad nepadariau namų darbų?
Tuo metu atrodė, kad tai labai reikšminga, tačiau dabar pamiršote praeities sunkumus. Kiekvienąkart nerimaujant rūpesčiai atrodo nauji ir svarbūs. Kai prisiminsite senuosius sunkumus, kurie išsisprendė, dabar atrodo menki, suprasite, kad dabartiniai rūpesčiai taip pat nėra svarbūs. Dėl jūsų nerimo kalta iliuzija, kad gyvensite amžinai.
Mintys: troškimai
Troškimas reiškia, kad dabartinės akimirkos nepakanka. Tai sukelia proto įtampą. Kiekvienas troškimas gimdo karštligiškumą, o tokioje būsenoje toli gražu nepavyksta medituoti. Galite sėdėti užsimerkę, tačiau kyla troškimai ir mintys; apgaudinėjate save, kad medituojate, tačiau iš tiesų svajojate!
Kol jūsų prote tvyro troškimai, negalite patirti visiškos ramybės.
„Negalite pasinerti į jogą (vienovę su savimi), jei neatsisakote savo troškimų ir geismų.“ –Bhagavad Gita
Kiekvienas troškimas ar siekis – tarsi smiltelė akyse. Ji trukdo ir užmerkti jas, ir būti atsimerkus.
Beaistriškumas – tai išsiimti tą smiltelę iš akies, kad galėtumėte laisvai atsimerkti ir užsimerkti. Kitas būdas – išplėsti savo troškimą, paversti jį tokiu dideliu, kad jums nebetrukdytų. Akis erzina tik mažutė smiltelė, tačiau, didelis akmuo ar uola niekada nepateks į jums į akis.
Negalite valdyti savo troškimų. Net jei pasakysite: „Ak, troškimas – tai kančios priežastis. Neturėčiau turėti troškimų… Kada nuo jų išsivaduosiu?“, tai bus tik dar vienas troškimas! Todėl kylant troškimams, suvokite juos ir paleiskite. Šis procesas vadinamas sanyas.
Kai kylančius troškimus paleidžiate ir susitelkiate, niekas negali jūsų sukrėsti ar išvesti iš pusiausvyros.
Mintys: siekiai
Tol, kol negalite paleisti savo planų, jūsų protas negali nurimti.
Ar pastebėjote, kad nuėję miegoti sunerimę, susijaudinę ar apimti troškimo, gerai neišsimiegate? Labai daug siekių užsibrėžę žmonės negali giliai miegoti, nes jų protas nėra laisvas. Nors ruošiantis miegoti kurį laiką negalvojate apie planus ar siekius, jie niekur neišnyksta.
Miegodami gerai pailsėsite, jei prieš miegą tiesiog viską paleisite. Paleiskite viską ir ruošdamiesi medituoti.
Mintys: abejonės
Ar pastebėjote, kad visada abejojate teigiamais dalykais?
· Kai esat laimingi, abejojate: „Ar aš tikrai laimingas?“
· Jei kas nors pasako, kad myli jus, sakote: „Tikrai? Tu įsitikinęs? “
Niekada neabejojame neigiamais dalykais:
· Niekada neabejojame kito žmogaus ar savo pykčiu.
· Niekada neabejojame, kad esame prislėgti.
· Jei kas nors pasako, kad jūsų nekenčia, neabejojate tuo.
∴ Jei gebate suabejoti žmonių negatyvumu – priartėjate prie tikrovės.
Suvokus tai, kūne padaugės energijos:
· Pamatysite, kad abejonės išnyks.
· Protas taps aiškesnis.
· Proto sąmyšis dings.
Meditacija yra vienintelis būdas išsilaisvinti iš negatyvių minčių; tuomet pozityvios mintys kils spontaniškai, savaime.
Mintys: nemalonūs prisiminimai
Prisiminimai gali arba nuliūdinti, arba pasitarnauti kaip pamokos.
Mintimis dažnai grįžtate prie nemalonių prisiminimų:
· „Jis pasakė taip ir anaip“.
· „Ji buvo tokia pasipūtusi“.
· „Jie šitaip su manimi pasielgė“.
Meditacija gali padėti pasiekti pokyčių šioje srityje – paleisti nereikšmingus dalykus ir suvokti beribę savo esybę.
Paleiskite mintis ir troškimus. Jūsų protu nuolat teka minčių srautas, tačiau kartais stveriate mintis ir neleidžiate joms laisvai tekėti – tarsi būtų užstrigusi plokštelė. Paleiskite savo mintis. Suvokite, kad jos ne jūsų. Liūdesys kyla „užstrigus“ minčiai ar troškimui. Į meditaciją pasinersite tik nutilus mintims.
Medituodami nuraminate savo protą, o tada galite imtis kitos veiklos. Nelengva išlikti netrikdomiems, tačiau tai pavyks, jei pastoviai medituosite. Tai taps lengva. Nesistenkite sustabdyti minčių, susikaupti ar svarstyti.
Išsilaisvinkite nuo minčių medituodami
Meditacija – tai paleisti pyktį iš praeities, paleisti praeities įvykius ir visus ateities planus. Meditacija – tai priimti šią akimirką, giliai išgyventi kiekvieną momentą.
Jau vien tai suvokus ir keletą dienų tolydžiai medituojant – jūsų gyvenimo kokybė gali pasikeisti.
Poilsis medituojant, gilesnis už giliausią miegą. Medituodami jūs išsilaisvinate nuo visų minčių ir troškimų, tai nuramina, atgaivina visą kūną ir protą.
10 mitų apie meditaciją
http://www.artofliving.org/in-en/meditateindia/meditate-daily/10-myths-meditation
Turbūt nėra tokio kūrinijos aspekto, kurio savo įvairialypiu minčių voratinkliu nebūtų apraizgę kone 8 milijardai nuolatos mąstančių protų. Kai kurios iš tos nesuskaičiuojamos galybės minčių realybę suvokia, tokią, kokia ji yra, kai kurios yra vaizduotės vaisiai. Likusios tėra paprasčiausi klaidingų nuomonių atgarsiai. Taigi, natūralu, jog egzistuoja galybė mitų, apimančių turbūt kiekvieną mus supantį dalyką ar reiškinį. Meditacija ne tik nėra išimtis, tačiau mitai apie ją taip pat labai gajūs. Vos tik išgirdus žodį „meditacija“, mūsų pasąmonėje išnyra įvairiausio plauko vaizdiniai, paveikti išankstinių nusistatymų: Ar meditacija man tinka? Ar aš galėsiu išsėdėti valandų valandas? Galų gale, kas iš viso gali norėti medituoti?
1. Meditacija yra koncentracija
Meditacija iš tiesų yra dekoncentracija, o pats gebėjimas susikoncentruoti – nauda, kurią ji atneša. Koncentracija reikalauja pastangų, tuo tarpu meditacija yra visiškas proto atpalaidavimas. Ji yra visų pastangų paleidimas, o kai jas paleidžiame – atsiduriame gilaus poilsio būsenoje. Kai protas pailsėjęs, mes galime geriau susikaupti.
2. Meditacija – tai religinė praktika
Joga bei meditacija yra labai senos praktikos, savo ilgaamžiškumu lenkiančios visas religijas. Meditavimui neegzistuoja jokie religiniai barjerai. Tiesą sakant, meditacija sugeba į vienovę apjungti visas religijas, tautas bei tikėjimus. Kaip visiems vienodai šviečia saulė ar pučia vėjas, taip ir meditacija, teikia naudą kiekvienam.
„Mes skatiname visų tautybių, religijų bei kultūrų žmones susijungti ir medituoti kartu, šventiškoje nuotaikoje“ – Šri Šri Ravi Šankaras.
3. Medituoti privalote lotoso pozoje
Patanjali jogos sutros yra vienas moksliškiausių bei detaliausių žmogaus kada nors sukurtų veikalų, pasakojančių apie proto prigimtį. „Sthirasukhamasanam“ jogos sutroje, Patanjali aiškina, jog medituojant daug svarbiau jaustis patogiai bei stabiliai. Tai padeda mums pasiekti gilesnę meditaciją. Galite sėdėti sukryžiavę kojas, nors ir ant sofos – viskas tvarkoje. Visgi, pradėjus medituoti geriau išlaikyti pozą, kurioje stuburas tiesus, o galva, kaklas bei pečiai- atpalaiduoti ir be įtampos.
4. Meditacija skirta pagyvenusiems žmonėms
Meditacija yra universali ir padaro gyvenimą vertingesnį visų amžiaus grupių žmonėms. Galima pradėti medituoti, nors ir aštuonerių ar devynerių metų. Taip kaip dušas palaiko kūno švarą, taip meditacija yra atsakinga už minčių švarą.
„Pradėjus medituoti, aš nebeužsiplieskiu pykčiu taip, kaip anksčiau“ – savo įspūdžiais dalinasi moksleivė Sandra. „Vos kelios minutės meditacijos kasdien leidžia man išlikti ramiu visą dieną“ – teigia devyniolikmetis Karan. „Meditacija suteikia man aistros ir entuziazmo aplink save skleisti pozityvumą“ – sako dvidešimt penkerių jaunuolis.
5. Meditacija – tai savęs hipnotizavimas
Atvirkščiai, meditacija yra hipnozės priešnuodis. Hipnotizuojamas žmogus nėra sąmoningas tam, ką patiria. Meditacija yra visiškas sąmoningumas kiekvienu momentu. Hipnozė vedžioja žmogų jo paties pasąmone, jose įstrigusiais įspūdžiais, paklaidina mintyse. Meditacija mus nuo viso to išvaduoja, tam kad mūsų sąmonė būtų šviežia ir švari. Hipnozė provokuoja medžiagų apykaitą, o meditacija ją mažina. „Tie, kurie reguliariai praktikuoja pranayamą bei meditaciją, negali būti lengvai užhipnotizuoti“ – sako Šri Šri Ravi Šankaras.
6. Meditacija – tai minčių kontrolė
Mintys ateina nekviestos. Iš tikrųjų pajuntame jų buvimą, joms jau kirbant mumyse! Jos tarsi debesys danguje, atplaukiantys ir išsisklaidantys patys, savaime. Bandymas kontroliuoti mintis reikalauja pastangų, o kelias į proto atsipalaidavimą yra pastangų paleidimas. Medituodami mes negeidžiame gerų minčių, taip kaip ir neatmetame blogųjų. Mes paprasčiausiai jas visas priimame, pakylame aukščiau jų ir pasitraukiame į gilią, vidinės tylos bei ramybės buveinę.
7. Meditacija – tai būdas pabėgti nuo problemų
Priešingai, meditacija suteikia jėgų priimi problemas su šypsena. Per jogą bei meditaciją įgyjame sugebėjimų sunkiomis, stresinėmis situacijomis elgtis konstruktyviai. Išmokstame priimti situacijas, tokias, kokios jos yra ir imtis sąmoningų veiksmų užuot besiknaisioję slegiančioje praeityje ar jaudinęsi dėl ateities. Meditacija išaugina mumyse vidinę ramybę bei pasitikėjimą. Tai tarsi skėtis lietingą dieną. Išbandymai kyla nuolatos, tačiau mes vis vien galime užtikrintai judėti pirmyn.
8. Turite medituoti valandų valandas, kad pasinertumėte į gilią meditaciją
Jūs neprivalote sėdėti ištisas valandas, kad įgytumėte gilios meditacinės patirties. Susijungimas su jūsų giliu, vidinės egzistencijos centru gali įvykti ir per akimirksnį. Vos 20 minučių Sahaj Samadhi meditacijos kiekvieną rytą ir vakarą yra pakankamai, kad ji nusineštų jus į tą nuostabią vidinę kelionę. O kai medituojate kiekvieną dieną, jūsų meditacijos kokybė palaipsniui auga.
9. Jei medituosite, tapsite sanyasi (vienuoliais arba atsiskyrėliais)
Neprivalote atsisakyti pasaulietiškojo gyvenimo tam, kad medituotumėte ar tobulėtumėte dvasiškai. Atsipalaidavęs, pailsėjęs protas bei taikios mintys leis jums gyventi laimingai ir skleisti laimę savo šeimoje bei aplinkinių tarpe.
10. Galite medituoti tik tam tikru metu, atsisukę tam tikra kryptimi
Meditacijai tinkamas visas laikas ir bet kuri pasaulio kryptis. Vienintelis dalykas, kurį reikėtų žinoti, yra tas, kad jūsų pilvas neturi būti prikimštas; kitaip vietoj meditacijos jūs paprasčiausiai užsnūsite, nes jausitės aptingę. Kaip ten bebūtų, itin naudinga medituoti saulėlydžio bei saulėtekio metu, nes tai padeda išlikti ramiu ir energingu per visą dieną.
Klausimas: Guruji, mums sakoma, kad meditacija yra atsipalaidavimas, o ne koncentracija. Taigi, kai mes turime minčių per meditaciją, tai vis dar atsipalaidavimas?
Šri Šri Ravi Šankaras: Taip! Kai jūs suvokiate savo mintis, giliai įkvėpkite ir paleiskite, ir jūs pastebėsite, kad mintys jau praėjo.
Meditacija nėra koncentracija. Kuo stipriau jūs bandote nuvyti šalin savo mintis, tuo daugiau jų ateina. Geriausias dalykas, kurį galie padaryti, tai apkabinti savo mintis, ir pamatysite, kad mintis dingsta, kaip burbulas. Mintys taip ateina, tiesa?
Pažiūrėkite, kaip ilgai jie lieka (oro burbuliukai). Jie tiesiog ateina ir išnyksta. Su visais jūsų rūpesčiai yra lygiai taip pat. Nesijaudinkite jei šie rūpesčiai ateina. Tiesiog apsidairykite ir pamatysite, jog visos mintys, visi rūpeščiai, tai lyg oro burbulas.
Kartais jūs turite susipurtyti, pabusti ir būti kaip burbulas!
Meditacijos paslaptys
O ar žinote, kas yra tikrų tikriausias saugos diržas meditacijoje? Tai buvimas natūraliu, jausmas, jog esate namie! Jei jaučiatės formaliai, oficialiai ir dėl to esate susikaustę – medituoti nepavyks. Meditacija reikalauja laisvumo, reikalauja jaustis kaip namie.
Tuojau suprasime meditacijos reikalingumą – kodėl mums reikia medituoti ir kokie yra meditacijos būdai. Nesiplėsiu į meditacijos naudą; spėju, jog visi jūs jau ir taip žinote kokią naudą ji teikia. Verčiau papasakosiu apie jos reikalingumą bei metodus, kuriais galime sėkmingai medituoti, pritaikydami skirtingus meditacijos būdus.
Kodėl reikia ir kodėl privalote medituoti?
Šis poreikis yra įgimtas. Kiekvienas žmogus instinktyviai ieško džiaugsmo, kuris nesumenksta, meilės, kuri nevirsta neigiamomis emocijomis. Tai labai natūralu, tiesa?
Argi meditacija mums nėra pažįstama? Tiesą sakant, ji visada buvo pažįstama kiekvienam iš mūsų! Keletą mėnesių prieš savo gimimą jūs jau kuo puikiausiai meditavote. Meditavote būdami savo motinos gimdoje ir jums nieko kito nereikėjo daryti. Jums net nereikėjo patiems kramtyti maisto; jis keliavo tiesiai į jūsų pilvuką, kol jūs laimingi plūduriavote, sukinėjotės ir kartais pasispardydavote. Tai yra meditacija. Jūs nieko nedarėte – viskas buvo padaryta už jus. Štai iš kur tas visiško komforto poreikis, kurio trokšta kiekvienas žmogus, kiekviena siela.
Ar žinote, kodėl trokštate komforto? Todėl, kad kažkada jau taip jautėtės. Taigi šis troškimas yra visiškai natūralus, nes jau buvote toje visiško komforto, jaukumo ir atsipalaidavimo būsenoje, kuri ir vadinama meditacija. Meditacija yra visiškas komfortas, todėl noras grįžti į tą nuostabią būseną, kurioje turėjome galimybę egzistuoti dar prieš ateidami į šį šurmuliuojantį bei dūzgiantį pasaulį, yra natūralus. Visatoje viskas yra cikliška, todėl visi ir viskas trokšte trokšta grįžti į pradžių pradžią, prisiliesti prie pačių savo ištakų. Viskas grįžta atgal, viskas yra cikliška. Na, išskyrus plastiką, žinoma, jei nenaudojate jo kaip pridera.
Atėjus rudeniui, nukritę lapai grįžta atgal į dirvą – gamta žino ypatingą būdą juos perdirbti. Perdirbimas yra natūralus procesas. Meditacija yra perdirbimas visko, ką diena iš dienos kaupėme savo gyvenime, tai grįžimas į pradžią, kai tik atsiradome šioje planetoje. Medituodami atsišviežiname, vėl tampame gyvais. Meditacija yra visiškas, besąlyginis džiaugsmas. Tai – laimė.
Pasitenkinimas be susijaudinimo yra meditacija. Malonus džiaugsmo virpulys be nerimo šešėlio. Meilė be neapykantos ar be bet kurios iš kitų, priešingų meditacijai vertybių. Meditacija – maistas sielai, o norėti maisto yra normalu. Kai esate alkani – ką nors suvalgote, kai jaučiatės ištroškę – ieškote vandens. Lygiai taip siela trokšta meditacijos. Šis meditacijos troškulys yra kiekviename iš mūsų. Štai kodėl sakau, kad šioje planetoje nėra nei vienos būtybės, kuri nebūtų ieškotoja iš prigimties. Kai kurie tiesiog to nežino, dar nesupranta ir neatpažįsta. Problema slypi tame, jog mes ieškome maisto savo sielai ten, kur jo nėra.
Tai tarsi ėjimas į bakalėjos krautuvę norit pripildyti savo automobilio degalų baką. Vargu, ar tai pavyks. Jūs blaškotės krautuvėlėje, prašydami degalų. Tai nesuveiks, nes paprasčiausiai privalote nukeliauti į degalinę. Turime pasirinkti teisingą kryptį. Išsiaiškinsime kaip tai padaryti ir kaip galime pereiti į tą visiško komforto su pačiu savimi būseną.
Egzistuoja penki keliai:
1. Pirmasis iš jų yra fizinis ir veda per jogą bei fizinius pratimus. Kūnui tam tikru ritmu, atliekant tam tikrus pratimus, mus aplanko fizinis nuovargis, o protas nugrimzta į meditaciją.
Šitai stebėti yra labai įdomu. Jei judate pernelyg aktyviai – negalite medituoti. Jei esate pernelyg gerai pailsėję taip pat negalite pereiti į meditaciją. Tačiau būsenoje, kurioje kūnas gauna reikiamą nuovargio kiekį ir tuo pat metu nėra per daug nualintas, esti labai subtili pusiausvyra, leidžianti pasinerti į meditaciją.
2. Antrasis kelias veda per praną arba per kvėpavimą. Galite pasinerti į meditaciją per kvėpavimą. Sudarshan Kriya yra vienas geriausių to pavyzdžių. Po pranayamos ir Sudarshan Kriyos, atsisėdę medituoti, pasineriate į meditaciją neįdėdami jokių pastangų. Taigi, kvėpavimo technikos yra vienas iš būdų medituoti.
3. Trečiasis būdas veda per jutimus – per regėjimą, garsą, skonį, kvapą bei prisilietimą. Egzistuoja penki jutimo organai atitinkantys penkis elementus.
Pasaulis ir yra sudarytas iš penkių elementų : žemės, vandens, oro, ugnies bei eterio. Žemės elementas susijęs su kvapo jutimu, vandens su skonio, oro su prisilietimo, ugnies su regėjimo, o eterio su garso jutimu.
Būdami vandenyje ar plaukiodami baseine nejaučiate prisilietimo taip stipriai. Ar pastebėjote tai? Jaučiate jį vos vos, nes kiekviename iš elementų egzistuoja visi penki.
Oro elemento yra ir vandenyje, tačiau labai nedidelis kiekis. Taigi šie penki visatos elementai yra tiesiogiai susiję su penkiais pojūčiais. Galite keliauti per bet kurį iš jutimų, kad peržengtumėte juos ir atsidurtumėte gilioje meditacinėje būsenoje.
4. Ketvirtasis kelias veda per emocijas. Per jas taip pat galima medituoti.
5. Penktasis veda per intelektą. Jums tiesiog sėdit ir suvokiat, jog jūsų kūnas sudarytas iš milijardų ląstelių – kažkas iš tiesų atsitinka! Kažkas imama stimuliuoti.
Kai vaikštinėjate, tarkime, po kosmoso muziejų, šitai jumyse kažką sužadina. Esu tikras, jog daugelis jautėsi kažkaip ypatingai vos tik išėję iš panašios vietos. Žmonės eina į kosmoso muziejų ar žiūri filmus apie visatą, o giliai jų viduje kažkas virpa. Negalite tuojau pat atsiriboti nuo tokios patirties ir akimirksniu ką nors apšaukti, tai pasidaro nebeįmanoma. Suvokus visatos didžiadvasiškumą, pasikeičia ir pats gyvenimo šioje visatoje suvokimas. Kas yra mūsų gyvenimas? Kas yra ši planeta – Žemė, kur yra galaktika? Aplankius šiems klausimams įvyksta pokyčiai. Tai puikus įrodymas, jog padedami intelekto taip pat galime pasinerti į meditaciją.
Taigi, per intelektą, emocijas, per penkis pojūčius, kvėpavimą bei Sudarshan Kriya ir kai kuriuos fizinius pratimus, galime pasiekti meditaciją.
Prisiminkite, ką aš minėjau apie meditacija ji – visiškas komfortas. Kas galėtų to nenorėti?
Visi to trokšta, tačiau mes nežinome kaip atsidurti visiškame komforte.
Meditacija yra kelionė nuo judesio link ramybės, nuo garso link tylos. Leiskime sau tai užčiuopti šiandien pat ir pamedituokime.
Dabar matote, jog neprivalote būti labai rimti, tam, kad medituotumėte. Meditacija yra buvimas natūraliu, jausmas, jog esame kaip namie su savimi pačiu ir viskuo, kas tik egzistuoja visatoje.
Koks jūsų požiūris į Dievą?
Šri Šri Ravi Šankaras: Dievas yra kiekviename požiūryje!
Mes manome, jog Dievas sėdi kažkur danguje. Ne! Dievas yra meilė, o meilė yra visos visatos pradžia bei sandara. Ji nieko neteisia ir yra prieinama kiekvienam, bet kuriuo metu. Šią meilės energiją jūs vadinate Dievu. Tai yra už bet kokio apibrėžimo bei suvokimo ribų.
Kaip medituojant nutildyti balsą savo galvoje?
Šri Šri Ravi Šankaras: Galite daryti keletą dalykų.
Visų pirma, galite tiesiog tai priimti. Kai kovojate ir manote, kad neturėtumėte nieko girdėti, stengiatės to atsikratyti – mintys jūsų nepalieka, o tik dar labiau blaško. Būtent todėl pirmasis būdas yra nesipriešinimas.
O antrasis kyla iš mano jau minėtų penkių kelių, vedančių į meditaciją. Kvėpavimas padės jums atsikratyti minčių triukšmo. Tinkamas maistas taip pat gali daryti įtaką meditacijai. Pratimai, treniravimasis, laikysena, subalansuotos emocijos, tinkamas supratimas, – visai tai atsispindi meditacijoje.
Brangus Guruji, patyriau nuostabią meditaciją, kurioje išlikau visiškai budrus, tačiau tuo pat metu atsiribojau nuo kūno. Suvokiau tik, kad „aš esu“, tada manasis kūnas truktelėjo ir aš grįžau. Kas nutiko?
Šri Šri Ravi Šankaras: Viskas puiku, jūs turėjote galimybę žvilgtelėti į savo vidinę būseną, į sąmonę, kuri esate. Tai normalu. Tai yra gerai. Tačiau nesistenkite to pakartoti. „Šiandien aš noriu išgyventi tokią pat patirtį, tą patį jausmą, kurį patyriau vakar. Noriu pajusti tą gražų jausmą, kurį jaučiau vakar“. Ne, tai nepasikartos. Kiekviename karte slepiasi vis kiti lobiai. Priimkite juos ir neprisiriškite prie patirčių. Esate didingesnis nei jos.
Medituojant mano protas nurimsta, nutyla, tačiau man nepavyko peržengti jo, nepavyko išeiti už savo minčių. Ar aš pernelyg stengiuosi?
Šri Šri Ravi Šankaras: Taip, nesistenkite išeiti už savo minčių. Dėl savo pačių gerovės, nedarykite nieko, tiesiog leiskite sau būti.
Ar darote ką nors, kai gulite ant masažo stalo? Tiesiog leidžiate masažistui pasirūpinti jumis. Leidžiate jam atlikti savo darbą ir nedarote nieko. Taip yra ir meditacijoje, jūs nedarote nieko ir leidžiate jūsų esybei pasirūpinti jumis; dvasia viskuo pasirūpins.
Po kurio laiko užsiimant meditacija aš tapau budrus savo elgesio modeliams, tokiems kaip gynyba ar pyktis. Kaip priversti save reaguoti kitaip tokiose situacijose?
Šri Šri Ravi Šankaras: Pirmiausia išsižadėkite įsitikinimo, jog tai jūsų elgesio modeliai, leiskite jiems būti.
Jeigu pradedate identifikuoti tam tikrą elgesį tarsi jums būdingą šabloną ( „aš nuolat piktas“, „aš visados ginuosi“ ir panašiai) jūs prisirišate prie praeities ir prie šių elgesio modelių. Išsižadėkite jų. Vakar jie jus aplankė, na ir kas!
Kartais jūs matote tamsius debesis danguje, tačiau visata jų nesisavina. Ji leidžia jiems praplaukti ir išsisklaidyti. Panašiai ateina ir emocijos, kartais malonios, o kartais ne, neturite jų savintis. Tai yra pirmasis žingsnis, leiskite emocijoms ateiti ir praeiti be jūsų įsikišimo.
Teko girdėti, jog medituojant metus iš metų, visas gyvenimas tampa nuolatine meditacija. Ar galėtumėte tai paaiškinti?
Šri Šri Ravi Šankaras: Žinoma! Ta vidinė ramybė, įgyta medituojant, pasilieka jumyse, kad ir ką darytumėte. Jūs galite vaikščioti, kalbėti, valgyti, plepėti, žiūrėti žinias – jus lydės ta ypatinga ramybė, kuri nenutrūksta. Jūs priprantate prie jos ir ji jūsų nepalieka.
Tačiau nesakykite – „Ak, kada aš pasieksiu šią būseną..“. Tai gali nutikti bet kada. Kam tai rūpi! Štai toks turi būti požiūris. Geriausia, ką galite pasakyti, tai – „Gerai, tebūnie“. Šitai labai gražiai suformulavęs yra viduramžių Indijos šventasis Kabiras. Jis pasakoja leidęsis į Dievo paieškos kelionę, ieškojęs jo tai šen, tai ten. Kur yra Dievas? Kur jis?
Kabiras sako: „Kai išėjau ieškoti Dievo – negalėjau jo rasti, tačiau nuo tada, kai viską palikau ir atsipalaidavau, Dievas pasirodė priešais mane. Jis bėga man iš paskos, sakydamas „Kabirai, Kabirai, Kabirai!“
Kai jis nustojo vytis Dievą – Dievas pats pradėjo jį vytis. Taip ir yra!
Jums tereikia žinoti būdą giliai atsipalaiduoti. Šis būdas nereikalauja pastangų, nes tai, ką įgyjame per pastangas yra materialu ir ribota. Jei norite įgyti ką nors dvasiško – pastangos jums nepadės. Jums reikia kažko daugiau nei jos. Paleisdami pastangas, visiškai nesistengdami ir įgyjame tai, kas yra aukščiau jų. Materialumas tesudaro vieną dešimtadalį visos egzistencijos. Likusios devynios dešimtosios yra dvasinis buvimas.
Kaip jau supratote, negalite išsiugdyti meilės per pastangas, negalite būti gailestingi vien todėl, kad stengiatės, sutinkate? Ar galite pasakyti „Aš labai stengiuosi būti gailiaširdišku“? Jūsų atkaklus stengimasis ir yra pagrindinė kliūtis. Tiesiog atsipalaiduokite ir tapsite tokiais, kokiais stengiatės būti. Jūsų pastangos būti laimingais yra faktorius, atbaidantis nuo jūsų laimę. Taigi, pastangas palikite materialių gėrybių siekimui. Jei nesistengsite – neuždirbsite pinigų, gerai nesimokysite ir negausite gerų pažymių. Be pastangų nebaigtumėte ir universiteto. Akivaizdu, kad viskas, išskyrus dvasinius dalykus, reikalauja pastangų. Jūs turite gerokai pasistengti norėdami pastatyti namą, tai neįvyks jums tiesiog sėdint ir mąstant. Tačiau siekiant dvasinių dalykų, viskas veikia atvirkščiai. Keli momentai paprasto, ramaus sėdėjimo, visiškai be jokių pastangų.
Žinau, kad pasakysite man, kaip sunku yra nieko nedaryti. Sunku pabūti tyloje. Iš tiesų taip tik atrodo. Vos keletą dienų čia ir jūs pamatysite kaip tai paprasta ir lengva!
Koks yra geriausias būdas peržengti fizinį pasaulį ir nusikelti į dvasingumo ir protinio sąmoningumo karalystę?
Šri Šri Ravi Šankaras: Tai penktasis kelias, apie kurį pasakojau. Intelektas!
Neprivalote palikti čia esančių dalykų ir kažkur iškeliauti. Buvimas čia, nepaisant triukšmo, vis vien leidžia atpažinti tą grožį. Viskas labai gražu, nuostabu ir žavinga, dabar pat, šiuo metu, čia. Štai ir atlikta!
11 įrodymų, jog meditacija praturtina gyvenimą
#1 Tobulina bendravimo įgūdžius
„Kai upė rami – atspindys joje aiškesnis. Kai mintis rami, tuomet išraiška prisipildo aiškumo. Pagerėja mūsų stebėjimo, suvokimo ir raiškos pojūtis, todėl galime bendrauti veiksmingai ir aiškiai“ – teigia Bhamuthi Narasimhan, Sahaj Samadhi meditacijos mokytojas.
Meditacija išlaisvina tave iš vidaus, padeda nusimesti visus barjerus ir suvaržymus, kurie trukdo bendravimui.
#2 Suteikia mintims aiškumo
Ar kartais pagaunate save sutrikusius, pasimetusius, besimėtančius nuo vieno sprendimo prie kito? Meditacija tai mintis be sumišimo, mintis, kuri yra rami ir skaidri tarsi krištolas. Sumišimas nurimsta ir savaime atsiveria naujos plotmės judėjimui į priekį. Teisingi sprendimai, kurie yra vaisius intuicijos bei intelekto, tokioje būsenoje gali būti priimami laisvai, su palengvėjimu.
#3 Ugdo kūrybingumą
Kai medituojate – kūrybingumas stiprėja. Jis mūsų asmenybės šerdis, pats centras. Kūrybingumas tik turi būti pažadintas (o gal tiksliau, „švelniai patapšnotas“, kad pabustų iš gilaus miego?). Lygiai taip kaip pasitelkiame šilumą, jog kukurūzas sprogtų ir virstu „spragėsiu“, taip meditacija pažadina įgimtą kūrybingumą.
#4 Atgaivina protą
Dauguma žmonių laukia mėnesių mėnesius, kad galėtų išvykti atostogų. Meditacija suteikia galimybę atsidurti atostogose savo pačių viduje vos per kelias akimirkas. Meditacija jus atgaivina ir atpalaiduoja, nes metas kuomet medituojate yra metas, kuomet uždarote duris kasdienybės triukšmui ir praleidžiate kelias minutes su savimi.
#5 Padeda atsinaujinti
Gyvatė išsineria iš senos odos ir šliaužia tolyn, jei katės ar šunys sušlampa – jie paprasčiausiai nusipurto tą vandenį nuo savęs. Tuo tarpu mes metų metus nešiojame savyje emocines šiukšles. Meditacija padeda jų atsikratyti, jaustis atsinaujinusiais ir judėti į priekį.
#6 Skleidžia džiaugsmą ir taiką
Mūsų mintys geba veikti aplinką. Tik taikus ir laimingas žmogus gali skleisti džiaugsmą aplink save. Meditacija mūsų viduje sukuria nepaprastą džiaugsmo bei taikos spinduliavimą, kuris driekasi aplink mus, kad ir kur bebūtumėme, kad ir ką bedarytumėme – tarsi bangos.
#7 Formuoja mielą ir malonią asmenybę
Pagalvokite, su kokiais žmonėmis jums mieliau būti – laimingais ir džiaugsmingais ar liūdnais ir prislėgtais? Laimingais, tiesa? Labai panašiai, kai mes esame laimingi – mūsų asmenybė tai atspindi, o žmonės jungiasi prie mūsų ieškodami malonios kompanijos. Čia neabejotinai padeda meditacija.
#8 Uždega nepalaužiamą šypseną
Meditacija nukelia į būsena, kurioje niekas negali atimti šypsenos iš jūsų širdies. Meditacija išlaisvina nuo visų susikaupusių toksinų ir negatyvių jausmų, todėl kiekviena ląstelė tiesiog ima spinduliuoti gyvybe, o jūsų šypsena nepalieka jūsų net užklupus sunkumams.
#9 Padaro mus savo laiko šeimininkais
Ar neatrodo, jog liūdesys tęsiasi be paliovos, o laimingos akimirkos tiesiog skriete praskrieja? Tik meditacijoje mes pralenkiame laiką. Meditacija prideda valandų mūsų dienai. Mes viską atliekame sparčiau, nei įprastai ir dar surandame papildomo laiko atsipalaidavimui.
#10 Leidžia žvilgtelėti į begalybę
Kiekviena mūsų kūno ląstelė saugo savyje begalybę, tačiau išankstiniai nusistatymai, užgimę mūsų prote neleidžia suvokti begalinės sąmonės, kuri yra mūsų dalis. Kai sąmonė auginama meditacijos pagalba – pasineriame į palaimos vandenyną ir išgyvename gilų poilsį.
#11 Gydo ir harmonizuoja
Medituojant galima pasveikti. Kai protas ramus, budrus ir visiškai patenkintas, tuomet jis tarsi lazerio spindulys – toks stiprus, jog gali įvykti gijimas.
Kas yra meditacija?
Vos keletas minučių meditacijos ir savistabos gali padėti suvokti aukštesnius gyvenimo tikslus.
Kas yra meditacija?
Meditacija – tai nurimęs protas.
Meditacija – tai protas, susitelkęs ties dabarties akimirka.
Meditacija – tai protas be dvejonių ir lūkesčių.
Meditacija – tai prie šaltinio grįžęs protas.
Meditacija – tai protas, tampantis „ne protu“.
Kuo giliau pailsite, tuo esate veiklesni. Nors gilus poilsis ir energinga veikla yra priešybės, jos gali viena kitą papildyti. Kol kūnas jūsų nepaliko, turite išmokti viską palikti. Tai – laisvė.
Ko jūs ieškote?
Ar ieškote didžio džiaugsmo? JŪS ESATE DŽIAUGSMAS!
Pateiksiu jums pavyzdį. Esate matę, kaip šuo graužia kaulą? Ar žinote, kodėl jis tai daro?
Grauždamas kaulą, šuo susižeidžia burną. Žaizdelės ima kraujuoti, todėl kaulas atrodo labai gardus. Vargšas šuo visą laiką graužia kaulą, nors nieko iš jo negauna. Bet koks džiaugsmas, kurį patiriate gyvenime, kyla iš jūsų pačių gelmės. Kai paleidžiate viską, ko laikotės įsikibę, tada nurimstate ir susitelkiate. Tai vadinama meditacija. Tiesą sakant, meditacija – ne veiksmas, o nieko neveikimo menas! Medituodami pailsite geriau negu miegodami pačiu giliausiu miegu, nes medituodami atsiduriate anapus visų troškimų.
Medituodami paleidžiate pyktį iš praeities ir visus ateities planus.
Medituoti – tai priimti šią akimirką ir patirti kiekvienos akimirkos pilnatvę. Jau vien šis suvokimas ir keletą dienų iš eilės praktikuojama meditacija gali pakeisti jūsų gyvenimą. Tris sąmonės būsenas – būdravimą, miegą ir sapnavimą – geriausia palyginti su gamta. Gamta didingai miega, nubunda ir sapnuoja. Tas pats procesas vyksta ir mūsų kūne. Būdravimas ir miegas – tarsi saulėtekis ir tamsa. Sapnas – tarp jų esanti prieblanda. O meditacija – tarsi skrydis į erdvę, kurioje nėra nei saulėlydžio, nei saulėtekio, nieko.
Esu tikras, kiekvienas jūsų giliai jaučiate, kad neaugate – turiu omenyje, nekintate, nesenstate. Tai rodo, kad jumyse esanti siela, dvasia nekinta ir nesensta. Sensta kūnas, tačiau kažkas jumyse nesensta. Atradus ryšį su tuo kažkuo, kas jumyse nesensta, gyvenimas tampa gražus. Tai yra meditacija.